deginti

deginti
dẽginti (-yti), -ina, -ino caus. degti. 1. SD297, R, K, J Be reikalo malkas dẽgina Dkš. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt LB131. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim DvD412. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt DP5. Nebeleido apierų bedeginti M.Valanč. ^ Eik tu balų dẽgint! Sn.
dẽgintinai adv., dẽgintinos: Karpas dẽgintinai nudeginom Šts. Cigonai, pamatę, kad ąžuolas kietas kaip akmuo, aną degintinos sudegino LTR. | refl.: [Lietuviai] save aukavo dievams, degindamos ant malka S.Dauk.
2. Beveik pernakt reikia žiburys degint Sdk. Žvakę ar lempą deginti S.Dauk. Balanom dẽginom Str. 3. tr. svilinti, skrudinti, skrebinti: Imk šaukštą degintų miltų rš. Uždėk degintu cukrum, tai nustos gelt dantį Rdm. Nesveika teip drabužį degyt (belyginant) Skr. 4. tr., intr. Ar rūkyti: O aš kningelę skaitau ir pypkę deginu D.Pošk. Nenustosi dẽgint – smirdi iš tolo! Mlt. 5. tr. kaitinti: An pečiaus gerai dẽginau strėnas, i praėj[o] dieglius Brb. Bačkeles dẽgina su kvynais Grg. 6. tr. B deginant stiprinti, kietinti: Mūrą aplink duris iš degintų plytų išmūrijo S.Dauk. 7. intr. Rm kepinti (apie saulę): Vidudieny baisiausia, kap saulė dẽgina, negali pakęst Gs. | refl.: Seniau saugodavos nudegt, o dabar tyčia dẽginas Ds. Nedeginkis par ilgai ant saulės, pūslės iššoks Vvr. 8. tr. tamsinti odos spalvą: Saulė tave greit dẽgina, tuoj paruduoji Pn. 9. tr. plikyti, tvilkyti: Karštas pienas vaikui lūpas dẽgina Pn. Gerklę dẽgina arielka – labai smarki Rm. Uždėjus vaistų, ranką ėmė deginti kaip ugnis Jnš. Deginančio skonio grybus reikia išmirkyti rš. | prk.: Bet kur buvęs, kur nebuvęs, vėl apmaudas užlieja, degina širdį J.Avyž. Noreiką jau deginte degino vylinga mintis J.Avyž. Žvilgsniai jį degino sp. 10. tr., intr. ėsti kartumui: Rėmuo širdį dẽgina KlvrŽ. Mane seilėgeris (rėmuo) dẽgina Šts. 11. tr., intr. dilginti: Notrynos anos dideliai kanda, dideliai dẽgina, negal beištūrėti Plik. 12. tr. Lš turėti karščio (sergant): Šiąnakt mane labai degino Mrs. 13. tr. kelti skausmą: Baisus šaltis – net veidą dẽgina Rdm. O kad pusto, kad drimba, sniegas veidą kad degina! B.Sruog. Batai labai degina koją, negaliu paeit Jnš. ║ intr. skaudėti: Kad suka, kad dẽgina po padu – turbūt kils kas Gs. Taip kartu, kad net dẽgina Sb. 14. refl. Grv geisti, ieškoti (apie gyvulius): Kumelė dẽginas, reik leisti pas kumelius Rod. 15. intr., tr. smarkiai ką daryti (bėgti, važiuoti, mušti ir kt.): Greičiau degink į šalį, kad neužvažiuotų Žg. Dẽginam namo Krč. | Vyras dar smarkiau ima botagu deginti širmosios kulšis rš. | Eik eik, jug ana gyvą dẽgina (labai vagia) Grg.
◊ akìs dẽginti
1. gauti, apturėti gėdą: Kam ma[n] vis akìs dẽgint, eik pats Gs.
2. gėdinti: Dėl netikusių vaikų visi man akìs dẽgina Ck.
kélmas nedẽgintas apsileidęs, neišauklėtas žmogus, neprusėlis: Tokia jau kélmas nedẽgintas ta tavo žmona Prng.
pė́das dẽginti labai neapkęsti ko: Mergų Kretingos klioštorė[je] nebuvo: liuob ir pė́das dẽgins Plng.
\ deginti; apdeginti; atideginti; įdeginti; išdeginti; nudeginti; padeginti; papadeginti; pardeginti; perdeginti; pradeginti; prideginti; sudeginti; uždeginti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • deginti — dẽginti vksm. Dẽginti ãtliekas, pãdangas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • değinti — is. Temas …   Çağatay Osmanlı Sözlük

  • deginimas — dẽginimas sm. (1) K 1. SD226 → deginti 1: O deginimą gyvolių būtinai užginti M.Valanč. Kupstai deginimui R353. 2. DP527 → deginti 3: Bus deginimo, kol visus stulpelius įdeginsim Kp. Deginimo čekis N. 3. → deginti 7: Šiandie baisus saulės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svilinti — svìlinti ( yti K; CII366), ina, ino K, Š, DŽ, KŽ; Rtr caus. svilti. 1. tr. R, MŽ, Sut, KBII190, M, L, NdŽ deginti, skrudinti: Nuorūka jam svilina pirštus rš. Nuvijus botagą, nereikia jį svilinti, nes bus arkliai kūdi LTR(Slk). Purvelį svilinti N …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gruzdinti — grùzdinti ( yti), ina, ino, grūzdinti, gruzdìnti, ìna, ìno Š, J.Jabl caus. gruzti. 1. tr. pamažu deginti, kaitinti, kepinti: Ant viršaus visuomet smilko žarija, kartu gruzdindama ne tik tabaką, bet ir pypkės medį P.Cvir. Miežius, grūdus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plieksti — 1 pliẽksti, pliẽskia, pliẽskė 1. intr. smarkiai degti, liepsnoti: Liepsna, ugnis pliẽskia į visas puses, kad daug malkų uždeda J. Žiūrėk, kad ugnis taip nepliẽkstų, dar gali suodžiai kamine užsidegti Šmk. A matot gaisrą: kaip pliẽska, teip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rogas — (la. rogs<vok. dial. rôk?) sm. (1) G107, NdŽ laužas kam deginti: [Mirusį] ant rogo deginti BŽ213 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smilkyti — smilkyti, smil̃ko (smil̃kia Š), smil̃kė NdŽ; H 1. tr., intr. N, KBII176, K, BzF173, I, L, Š, Rtr, End, Sk rūkyti ko deginamo dūmais: Bitis smil̃ko su pūsro dūmais Vkš. Smilkyk saklyčią su smalkais J. Su marškoniu skurliu smilkydavo pasidūrę koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdeginti — apdẽginti tr. 1. K kiek padeginti aplink: Apdẽginti pagalį tyčiomis J. Prastai nusvilinai meitėluką, tik apdẽginai Kt. | refl. tr.: Jie sugalvojo apsideginti tris nuodėgulius SI380. 2. SD226 apsvilinti, apskrudinti: Neiškasei žarijų, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”